Gimdymas – tai vienas svarbiausių ir emocingų įvykių moters gyvenime. Tačiau po šios ypatingos akimirkos daugelis moterų susiduria su sudėtingais emociniais iššūkiais. Pokyčiai kūne, atsakomybės našta ir iššūkiai, susiję su kūdikio priežiūra, gali lemti emocinę įtampą. Kai kuriais atvejais ši įtampa perauga į pogimdyvinę depresiją, kuri, nepastebėta ir negydoma, gali turėti rimtų pasekmių tiek moters, tiek šeimos gyvenimui.
Svarbu suprasti, kad pogimdyvinė depresija nėra silpnumo ženklas – tai medicininė būklė, kuri reikalauja dėmesio, supratimo ir pagalbos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad maždaug 10–15 % moterų po gimdymo patiria depresiją, todėl šis reiškinys yra itin aktualus.
Kaip atpažinti pogimdyvinę depresiją?
Pogimdyvinė depresija skiriasi nuo trumpalaikio emocinio nuotaikos svyravimo, vadinamo „pogimdyvine melancholija“, kuri būdinga daugeliui moterų pirmosiomis savaitėmis po gimdymo. Štai pagrindiniai požymiai, kurie gali signalizuoti apie pogimdyvinę depresiją:
- Nuolatinis liūdesys ar tuštumos jausmas. Motina gali jaustis izoliuota ar prislėgta didžiąją dalį laiko.
- Energijos trūkumas. Kasdienės užduotys, pavyzdžiui, kūdikio priežiūra, atrodo nepakeliamai sunkios.
- Sumažėjęs pasitikėjimas savimi. Moterys gali jausti kaltę dėl savo emocinės būklės ar manyti, kad jos yra blogos motinos.
- Miego sutrikimai. Tai gali būti tiek per didelis nuovargis, tiek nemiga, net kai kūdikis miega.
- Prarastas domėjimasis veikla. Džiaugsmas, kurį moteris anksčiau jautė savo pomėgių ar socialinių santykių metu, išnyksta.
- Ašarojimas ir nerimas. Kartais kartu gali pasireikšti stiprūs panikos priepuoliai.
Jei šie simptomai trunka ilgiau nei dvi savaites arba stiprėja, labai svarbu kreiptis pagalbos.
Kaip valdyti ir gydyti pogimdyvinę depresiją?
Pirmasis žingsnis – pripažinti, kad jaučiatės blogai, ir ieškoti pagalbos. Štai keli būdai, kurie gali padėti įveikti pogimdyvinę depresiją: kalbėkite su artimaisiais, pasidalinkite savo jausmais su partneriu, šeimos nariais ar draugais. Kreipkitės į specialistą, kuris gali paskirti psichoterapiją ar kognityvinės elgesio terapiją (KET). Taip pat svarbu užsiimti reguliaria fizine veikla, tokia kaip pasivaikščiojimai, ir rūpintis savo fizine bei emocine sveikata – tinkama mityba ir poilsis yra būtini.
Kodėl svarbu kalbėti apie pogimdyvinę depresiją?
Pogimdyvinė depresija gali paveikti ne tik motiną, bet ir kūdikio gerovę bei visos šeimos santykius. Atviras kalbėjimas apie šią problemą mažina stigmatizaciją ir skatina moteris ieškoti pagalbos. Nors depresija po gimdymo yra dažna problema, ji yra visiškai išgydoma, jei laiku imamasi tinkamų veiksmų. Kuo anksčiau motina kreipiasi pagalbos, tuo greičiau ji gali atgauti emocinę pusiausvyrą ir mėgautis motinyste.
