Augalinės kilmės produktai turi daug biologiškai aktyvių medžiagų, kurios apsaugo žmogaus organizmą galimų įvairių apsirgimų, lėtinių ligų, taip pat daržovėse gausu mineralinių medžiagų, vitaminų, maistinių skaidulų ir kitų medžiagų, kurios palankiai veikia žmogaus sveikatą, savijautą ir nuotaiką.
Daržovės skiriasi maistine verte, suteikia sotumo jausmą, žinoma, paįvairina mitybą, tad maistas ne tik naudingas, įvairus, bet skanus. Ne visas daržoves galima valgyti žalias, kai kurias privaloma termiškai apdoroti, pavyzdžiui, baklažanus, bulves. Šviežios daržovės greitai genda, todėl taikome įvairus būdus, kaip kuo ilgiau daržoves išlaikyti maistingas, vertingas, todėl džioviname, rauginame, užšaldome, marinuojame. Greičiausiai gendančios daržovės – agurkai, pomidorai, kopūstai – turi daug drėgmės.
Daržovės pagal jose esančias naudingas medžiagas skirstomos į kelias grupes: kopūstinės (baltagūžiai, raudongūžiai, savojos, briuselio, žiediniai, pekino kopūstai, brokoliai), ankštinės (pupos, pupelės, žirniai, lęšiai, soja), tamsiai žalios lapinės (špinatai, gūžinės, cikorinės salotos, endivijos, salotinė sultenė, priklauso ir brokoliai), tamsiai oranžinės spalvos (morkos, pomidorai, paprikos), lelijinės (porai, česnakai, svogūnai).
Svarbu, kad visos daržovės turi skaidulinių medžiagų, kurios užpildo skrandį, dėl to greičiau pasisotinama. Per dieną reikia suvalgyti 400 gramų vaisių ir daržovių. Įvairiose daržovėse yra skirtingų maistinių medžiagų ir jų kiekis skiriasi. Idealiausia būtų kasdien suvalgyti po vieną daržovę iš kiekvienos grupės – įvairovė būtų garantuota, organizmas gautų visų medžiagų, kurių reikia.
Taigi, įvairi ir subalansuota mityba labai svarbi ne tik mūsų savijautai, sveikatai, bet ir grožiui. Plaukų, nagų bei odos sveikatai labai svarbu, kad organizmas nestokotų vitaminų A, B ir C, mikro- bei makro- elementų, omega-3 riebiųjų rūgščių, cinko, biotino ar antioksidantų.
