Nors daugelis vaikų darželių ir mokyklų pamažu yra atnaujinami, renovuojami, tačiau dar anaiptol ne visos įstaigos gali tuo pasidžiaugti. Labai dažnai tenka girdėti, kad valstybinėse įstaigose, tiek mokyklose, tiek vaikų darželiuose ar ligoninėse, pereinamasis šildymo laikotarpis nelepina malonia temperatūra. Deja, bet šios įstaigos dažniausiai naudojasi centrinio šildymo sistema, todėl situaciją pakeisti nelabai yra galimybių.
Visiškai priešingai yra privačiose ugdymo įstaigose, kurių patalpų šildymas žymiai paprasčiau gali būti pritaikytas individualiems poreikiams. Todėl čia pavasarį ir rudenį šąlančios nosytės yra ženkliai retesnis reiškinys. Privatus sektorius iš tiesų rūpinasi, kad jų ugdymo įstaigoje būtų kuo mažiau nepatogumų. Todėl viskas čia, nuo ugdymo veiklos, užsiėmimų iki patalpų pritaikymo, yra organizuojama kiek kitaip.
Privačios įstaigos, net ir įsikūrusios patalpose su centrinio šildymo sistema, turi daugiau galimybių pasirūpinti ir alternatyviais šildymo sprendimais. Taip yra todėl, kad privačios įstaigos viską daro investuodami savo lėšas ir yra atskaitingi tik patys prieš save. O valstybinės įstaigos visiškai priklausomos nuo savivaldybės, viešųjų pirkimų ir kitų biurokratinių dalykų.
Pagal šiuo metu galiojančias patalpų higienos normas, vaikų darželiuose, atitinkamose patalpose, temperatūra turėtų būti skirtinga. Pavyzdžiui, miegamajame, sporto erdvėje, temperatūra keliais laipsniais turi būti mažesnė, nei WC bei žaidimų kambaryje. Ši temperatūra turi siekti 18-22 °C, tuo tarpu kituose – 20-23 °C.
Tačiau realybė yra, deja, labai toli nuo šių gražiai išdėstytų skaičių popieriaus lape. Neretai vaikų darželiuose miegamieji kambariai yra pietų pusėje ir temperatūra vasarą pasiekia iki 26 °C ir daugiau laipsnių. Tiesa, norint šią situaciją pakeisti, reikėtų ne tik renovuoti patį pastatą ir jo vidaus patalpas. Tam reikėtų iš esmės pakeisti pastato šildymo sistemą, įrengiant patalpų temperatūros reguliavimo daviklius.
