Žmonės medituoja ir neturėdami jokių religinių tikslų, o tikintis iš meditacijos kažkokio efekto išnyksta pati meditacijos esmė. Geriausia manyti, kad meditacija – tai tiesiog įdomi kelionė siurprizų pilna, nekasdieniška praktika, neįprastas būdas judėti, kvėpuoti ir atsiskleisti.
Medituodami žmonės iš tiesų dažniausiai pajunta ilgai trunkančią vidinę ramybę, aiškiai mąsto, kai kam atsiranda įžvalgų ar labai gražių vaizdų. Medituoti – reiškia pagal galimybes nuvyti šalin mąstymą ir atsiduoti tokiam stebėjimui, tik dažniau ne aplinkos, o savo kūno jausmų ir minčių.
Streso mažinimas
Streso mažinimas – viena pagrindinių priežasčių užsiimti meditacija. Psichologinis ir fizinis stresas padidina streso hormono, vadinamo kortizoliu lygį, būtent šis hormonas sukelia įvairius žalingus streso padarinius, kurie gali sutrukdyti miegą, paskatinti depresiją ir nerimą, padidinti kraujo spaudimą ar nuovargį. Be to pastebėta, jog meditacija labiausiai naudinga, didžiausią streso lygį patiriantiems žmonėms.
Nerimo mažinimas
Nerimas dažnai pasireiškia dirbant įtampą ir spaudimą sukeliančioje aplinkoje, bet gera žinia yra ta, jog meditacija gali sukontroliuoti su darbu susijusį nerimą. Reguliari meditacija padeda sumažinti nerimą ir su juo susijusias psichinės sveikatos padarinius, tokius kaip socialinis nerimas arba įkyrus elgesys.
Meditacija gerina emocinę sveikatą
Emocinė sveikata yra glaudžiai susijusi su žmogaus saviverte ir požiūriu į gyvenimą. Žema žmogaus savivertė ir pesimistinis požiūris į gyvenimą dažnai susijęs su depresija, būtent meditacija padeda numalšinti depresiją.
Meditacija sustiprina dėmesį
Meditacija sustiprina ir prailgina dėmesį. Reguliariai medituojantys žmonės, sugeba susikoncentruoti į užduotį ilgesniam laikui, žymiai geriau prisimena įvairias užduoties detales, lyginant su nemedituojančiais jų kolegomis, net ir ne ilgalaikė meditacija gali su mažinti minčių klajojimą, jaudinimasi, padintinti dėmesio patvarumą.
